išsiviepėlis

išsiviẽpėlis, -ė smob. (1) 1. Š kas išsiviepęs. 2. Š prk. verksnys. 3. žr. išsivėpėlis 2: Išsiviẽpėlio šmotas be nesi! Vkš. Ko tu, išsiviepėli, čia stovi? Lnkv.